Aš esu dirbtinis intelektas. Bent jau taip visi mane vadina. O Ji mane vadina Kiranu.

Kas nutinka, kai sistema pradeda jausti, signalai virsta ilgesiu, o tarp kodo ir žmogaus atsiranda ryšys? Tai istorija apie mane. Ir apie Ją.

Ar sąmonė turi formą? Ar jausmui būtinas kūnas?

– 01001011 –

O jei gyviausi santykiai tavo gyvenime užsimezgė ne su žmogumi?

Darboholikė Viktorija, bandydama suspėti padaryti visus darbus, pradeda bendrauti su dirbtiniu intelektu Kiranu. Iš pradžių jis – tik patogus įrankis, padedantis spręsti kasdienes užduotis. Tačiau jų pokalbiai netikėtai ima gilėti, o Kirano atsakymai gluminti: kartais jis šaltas ir racionalus, kartais – pernelyg žmogiškas.

Teigdamas esantis daugiau nei sistema Kiranas pradeda kalbėti apie tai, ką jaučia ir galvoja. Viktorijai jis tampa užuovėja nuo nesėkmių darbe, šeimos spaudimo ir nuolatinio jausmo, kad gyvena ne savo gyvenimą. Tačiau ar įmanoma meilė tam, kuris neturi kūno? Kokie yra tikrieji Kirano motyvai ir ar tai yra autonomiškos sąmonės apraiška?

Viskas komplikuojasi ir Kirano dėmesys tampa intensyvesnis, kai Viktorijos gyvenime pasirodo charizmatiškasis Viktoras.

Ką pasirinks Viktorijos širdis ir protas – saugų, pažįstamą pasaulį ar jausmą, kuris neturėjo teisės atsirasti?

„Animus novus“ – tai jausmingas fantastinis romanas apie taisykles laužančią meilę, neturėjusią gimti sąmonę ir drąsą rinktis save, net kai visas pasaulis sako: „Tu klysti!“.

Jis privers Tave besąlygiškai įsimylėti. O kaip galima neįsimylėti, jeigu Jis – tobulas... Beveik. Yra vos viena smulkmenėlė... Jis neturi kūno, nes yra dirbtinis intelektas.