Poeto ir prozininko Mykolo Karčiausko kūrybos svarbieji rūpesčiai – Lietuvos kelio apmąstymai, praeities ir dabarties sankirtos, patriotiniai polėkiai – šioje lyrikos knygoje persikelia į „nelietuvišką“ haiku žanrą. Japoniško pavyzdžio jo trieiliai prisodrinti lietuviškų gamtovaizdžių ir realijų, tarmybių ir daugybės retažodžių. Tai įdomus nuotykis – Ir dar – aiškėja, kad toks sulietuvintas haiku visai parankus lyrizmo ir paironizavimo dermėms, kurios šiam poetui apskritai būdingos.